Sausio 13-osios pilietiškumo pamokos

Prieš 25 metus, Lietuvai pakilus į kovą už tėvynės laisvę, už galimybę gyventi nepriklausomoje šalyje, sovietai ėmėsi agresijos. Skaudūs mūsų istorijos momentai, kurie įvyko 1991m. sausio 13- ąją, trečiadienį, buvo paminėti ir mūsų gimnazijoje.

Nuo pat ankstaus ryto gimnazijos fojė degė žvakutės, aštuntos klasės mokiniai drauge su mokytojomis Lina Šimkuviene ir Elena Arbačiauskiene visiems dalijo neužmirštuoles ‒ kaip simbolį laisvės aukoms atminti. Norėtume padėkoti ir dailės mokytojui Ričardui Dambrauskui, kuris su savo mokiniais Laisvės gynėjų dienai gražiai papuošė mokyklą.

8 valandą ryte mūsų gimnazija taip pat prisijungė prie Lietuvoje organizuojamos tradicinės akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“, žvakučių liepsnelės suspindėjo visuose gimnazijos languose. Mokyklos bendruomenė išklausė gimnazijos mokytojos Jelenos Šalnienės paruoštą trumpą radijo laidą, kurioje buvo minimi sausio 13- osios tragiški įvykiai. Mokiniai savo darbo dieną pradėjo pagerbdami žuvusiųjų atminimą žvakelių liepsnele, tyla bei rimtimi.

Visą dieną gimnazijoje vyko ir netradicinės pilietiškumo pamokos, kurių metu 5-IV klasių mokiniai turėjo galimybę suvokti 1991 m sausio įvykių prasmę. 5-ų klasių mokinimas pilietiškumo pamoka vyko gimnazijos muziejuje, kurią organizavo lietuvių kalbos mokytoja Inga Andruškevičienė kartu su III b klasės gimnazistėmis Ieva Valutyte ir Paula Čižikaite. 6-IV klasių mokiniai rinkosi gimnazijos aktų salėje.  Pilietiškumo pamokas vedė istorijos mokytoja Jelena Šalnienė, lietuvių kalbos mokytoja Vijolė Petrošienė, žinoma, mokytojoms padėjo ir patys mokyklos mokiniai. Pamokoje nuskambėjo neformaliu Atgimimo himnu tapęs Justino Marcinkevičiaus eilėraštis „Laisvė‟ bei visiems gerai žinomas Maironio eilėraštis „Kur bėga Šešupė“. Mokiniai liko sužavėti Karolinos Četkauskaitės konkursiniu rašiniu, į kurį mokinė sudėjo savo išgyvenimus. Ypač įdėmiai gimnazistai žiūrėjo filmo ištrauką apie tragiškus 1991 m įvykius Vilniuje prie tuometinės Aukščiausiosios Tarybos bei Televizijos bokšto. Mokiniai salėje sėdėjo tyliai susikaupę, suvokdami, kokia trapi žmogaus gyvybė.

Pamoką vainikavo diskusija, kurios metu mokiniai išreiškė savo mintis, kam mes turime būti dėkingi už tai, ką dabar turime, kad galime laisvai kurti, išreikšti savo nuomonę, svajoti. Pokalbio metu jaunesniųjų klasių mokiniai išliejo savo emocijas: buvo ir džiaugsmo, susižavėjimo ir ašarų ‒ abejingų neliko. Iš pamokos išėję mokiniai pripažino, kad istorinės atminties pažadinimo pamokos yra vertingos. Tik pažindami praeitį, galime kurti Lietuvos ateitį.

 

Gimnazijos specialioji pedagogė Martyna Balčiūnaitė

 

Fotografavo IIIb klasės moksleivis Viktoras Tarasėvičius